Projekto idėja – dekonstruoti maištininkės figūrą ir pasiūlyti netikėtas jos interpretacijas. Gimusi karantino, ty. saviizoliacijos, gyvenimo griežtų taisyklių ir vienatvės apribotu metu, ji tapo eksperimento tarp judesio, garso ir balso forma, siekianti kvestionuoti taisykles kurias mes primetame sau ir kitiem. Laikui bėgant ji struktūrizavosi pagal pasipriešinimo terminą. Choreografinis tyrimas paremtas vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti veiksmai karo konfliktų ir neseniai vykusių susibūrimų metu, studijomis. Rekonstruodama šiuos veiksmus kaip partitūrą, šokėja iš naujo atlieka gestus, apibrėžia erdvinę kompoziciją, tyrinėja įtampą, artikuliuoja judesius tarp bejėgiškumo ir galios – kol gestai, atitrūkę nuo pradinio konteksto, praranda savo prozišką pusę ir virsta choreografija. Ši choreografija glaudžiai susijusi su garso takeliu, kuriame susijungia Rytų Europos pasipriešinimo judėjimų garso peizažas, universalūs šūkiai ir lietuviška sutartinė kurioje moteris kreipiasi į mylimą partizaną prisimindama momentą kada šis išnyksta miške. Vienišą šokėjos balsą atkartoja ir daugina looperis, kurdamas bendruomenės jausmą tarsi choras ar žmonės-mikrofonas protesto kontekste . „(…) Subtiliai (ir būtent dėl šio subtilumo ypač paveikios) įtrauktos pastarojo meto aktualijos, neramumų aidai (…) nepaprastai įtrauki kalbos ir judesio sintezės patirtis.“, – rašo Aistė Šivytė savo straipsnyje „Maištauti šokiu“
„(…) Nuo garso ir judesio iki kvėpavimo – Vilma Pitrinaitė savo kūrinį puola su tokia įnirtinga jėga, kurią sunku perteikti kitomis, mažiau nei kūnas apčiuopiamomis priemonėmis. Jos choreografija prikausto dėmesį – pulsuojanti, smūgiuojanti ir per save besiveržianti, pasikartojančiais, nepailstančiais ciklais svaiginanti net žiūrovą. Pitrinaitė pasiekia daugiau nei daugelis kitų darbų, kuriuos iki šiol mačiau Fringe festivalyje: tai kūrinys laikui, kai kalba atrodo nebevaisinga – šis darbas paliečia emocinę kovą, kurią žmogus kovoja su abejonėmis ir bejėgiškumu, ir vien dėl to aš jį rekomenduočiau kiekvienam „Fringe“ lankytojui.“
— Marina Funcasta, Edinburgh Festival Fringe, pilnas tekstas čia
„Solo pasirodymas kaip maištingas protesto aktas. Tarsi šauksmas prieš mūsų laikų brutalumą. Su intensyviomis, viena po kitos kylančiomis balsų bangomis, fragmentuoti judesiai virsta ritualu prieš bejėgiškumą. Erdvė suskamba polifoniniais garsais; ore nuaidi lietuviška pasipriešinimo daina. Kolektyviniai balsai sustiprina individualią šokėjos galią, kuri stovi tvirtai, skleidžiasi su negailestinga ryžto jėga. Netikėta ir provokuojanti, Vilmos Pitrinaitės kūryba pasižymi dinamišku, drąsiu judesiu, jungiančiu pasipiktinimo spontaniškumą su intensyviai įmagnetintu garso peizažu. Bekompromisinis ir išlaisvinantis, šis darbas yra toks pat gyvybiškas, kaip ir įgalinantis.“ — Teatras „Les Brigittines“, Belgija
© Laurent Philippe
Interviu: Philippe Verrièle, „Danser Canal Historique“
Teaser1 / Dinel Desouza
Idėja ir choreografija: Vilma Pitrinaitė
Atlikimas: Vilma Pitrinaitė pakaitomis su Marija Ivaškevičiūte
Garsas: Elias Durnez
Scenografija ir kostiumai: Elvita Brazdylitė
Šviesa: Florian Gaillochon
Dramaturgija: Pascale Gigon
Produkcija: WE compagnie ASBL, remia: ILES/Artist Project
Koprodukcija: Les Brigittines, Lietuvos kultūros taryba
Rėmėjai: Fédération Wallonie-Bruxelles – Šokio tarnyba, Wallonie-Bruxelles International, Charleroi danse — Valonijos-Briuselio choreografinis centras, Lietuvos kultūros institutas, Šokio informacijos centras, Kauno kamerinis teatras, Kultūros centras Jacques Franck, Garage 29, BUDA Kortrijk, Studio Le Labeur – Dame de Pic/Cie Karine Ponties, PDSW Pavilion Dance South West, projektas TRIBUNE/Kaunas-Liuksemburgas Europos sostinė, TROIS C-L – Liuksemburgo choreografinio kūrybos centras.
Vilma Pitrinaitė bendradarbiauja su šokio produkcijos namais „Grand Studio“.
Kalendorius
02 vasario – 31 kovo 2024 – Ateliers Sahm, Brazzaville, Kongo-Brazzaville – rezidencija ir darbo pristatymas
24 – 28 birželio – Atelier de Paris CDCN, Paryžius (FR) – rezidencija
19 – 31 rugpjūčio 2024 – Grand Studio, Briuselis (BE) – rezidencija
13 – 16 rugsėjo 2024 – Atelier de Paris CDCN, Paryžius (FR) – rezidencija
17, 18 rugsėjo 2024 – Atelier de Paris CDCN, Paryžius (FR) – pristatymai
5, 6 spalio 2024 – Festival Actoral, Marselis (FR) – pristatymai
10, 11 spalio 2024 – Théâtre Alibi, Bastija, Korsika (FR) – pristatymai
17 – 21 vasario 2025 – Les Brigittines, Briuselis (BE) – rezidencija, dirbtuvės
27 – 29 kovo 2025 – Les Brigittines, Briuselis (BE) – pristatymai
01 – 09 rugpjūčio 2025 – Dance Base, Edinburgh Fringe Festival (UK) – pristatymai
8 spalio 2025 – Les Brigittines, Briuselis (BE) – pristatymas platformoje „Objectifs Danse“, registracijos nuoroda čia
Vaizdo įrašas, Les Brigittines (BE), 29/03/2025 @Zoltan Molnar
Noriu eiti pirmyn
Bet mane tempia atgal
Esu tvarkos jėgos ir netvarkos jėgos
Sakau „ne“
Esu rėkiantys popiežiai
Remiuosi į kelius
Atlenkiu rankoves
Pakeliu kumščius
Grasinu
Ašarinės dujos degina akis
Mano akys verkia
Dangus yra mėlynas ir geltonas
Prarandu pusiausvyrą
Esu inertiškas kūnas, tempiamas už pažastų
Mano rankos daužosi
Mano rankos prisiliečia. Mano rankos yra partizano ir jo žmonos rankos
Mano rankos dabar priklauso
Visiems, kurie pagauna save
Ir tiems, kurie yra priversti paleisti kitus
Einu tau kažką pasakyti
Staiga griūnu ant krūtinės, iškvėpdama
Pagaunu iškvėpimą iš savo burnos
Ir švelniai padedu jį atvira ranka – dovana
Bet iš mano lūpų neišeina garsas.
Bandau pralįsti per skylę. Mano kojos susipainioja.
Esu keturkojis gyvūnas.
Esu Laisvė, vedanti žmones. Bet aš nepozuoju, aš judu pirmyn,
Krintu pirmyn.
Aidas mano kūne
Mažos mano kūno dalys šnabžda „uhodi“
Aš einu melstis
Ne, aš einu ploti
Skaičiuoju ir sakau
„Tu, tu ir tu pavyzdžiui – jūs keliaujate į Sibirą“
Mano nykštys sako „super“
Esu super. Gerai įvykdžiau įsakymus
Esu klounas
Atlieku mirties šokį
Dainuoju daugybe balsų
Sukuosi ratu ir krintu
Krintu
Laikas mane praryja. Turiu grįžti atgal.
Tekstas gimęs spektaklio kūrimo procese, autorė – Vilma Pitrinaitė