Kaip struktūra atsiranda chaose? Banga jūroje? Saviorganizacija ir solidarumas anarchijoje? DNR spiralės formoje? Melodija paukščio giesmėje? Švelnumas instinkte? Dantuota burna gėlės žiedlapyje?
Šis spektaklis – tai choreografinis tyrimas, paremtas moksliniais ieškojimais apie biologines sistemas. Įsivaizduokime smėlio dulkes, chaotiškai besisukančias vėjyje… Molekulės veikia visiškai priešingai. Jei jos „aklos“ stabilioje būsenoje (vadinamosios „miegeivės“), atsidūrusios disbalanse jos ima komunikuoti tarpusavyje, veikti išvien ir formuoti organizacines struktūras. Jei jos būtų spalvoti teniso kamuoliukai, tai matytume juos atšokančius staiga tai visus mėlynos, tai – geltonos spalvos. Biologijoje tai ne tik taisyklė, bet ir pagrindinis gyvos sistemos principas. Ar žmogus stabilumo būsenoje irgi „miega“? Kiek chaoso, atsitiktinumo, nežinomybės jis įsileidžia į savo hyper kontroliuojamą ir saugų gyvenimą?
Į šią choreografinę stuktūrą netyčia įsipina Iano Curtis vidinis peizažas, kurio epilepsijos priepuoliai galbūt buvo sąmoningai jo paties struktūruojami kaip energijos forma kūryboje ir mėgdžiojami scenoje.
