Straipsnio autorius MM
„Mis Lietuva“, Teatras „Espace Confluences“, Paryžius, 2015 m. balandžio mėn.
Spektaklį sukūrė ir atliko Vilma Pitrinaitė.
Ji yra jauna ir graži bei pelnė „Mis Lietuva“ titulą, leidžiantį dalyvauti „Mis Pasaulis“ konkurse.
Viskas prasideda gerai ir būtent su šypsena, šypsena pagal aplinkybes, privalomąja šypsena, kuri būtinai turi būti pritvirtinta prie ausų kol „Mis Lietuva“ praeidinėja pašalinamuosius atrankos testus tam kad integruotų didįjį finalą.
Viskas labai svarbu, nes ji yra savo šalies „grožio ambasadorė“. Tačiau kuo toliau tuo keisčiau – mechaninė lėlė pradeda strigti, misių programą užtrumpina globalizuotų modelių dėka ir net jos patriotinis impulsas virsta siurrealistiniu diskursu.
Vilma Pitrinaitė, jauna TNS mokyklos aktorė po gimnastikos treniruočių ir šokio edukacijos, efektyviai derindama tekstą ir kūno dramaturgiją, pristato šoko-šokio spektaklį, nukreiptą į tikrąją tarptautinės konkurencijos prasmę be pirmojo laipsnio žiniasklaidoje rodomos nacionalinių barbių „estetinės-etnologinės-erotinės tipologijos“.
Iš tiesų, tai atveria iš esmės politines refleksijas, kurias, viena vertus, galima perkelti į kitas tarptautines varžybas, pavyzdžiui, olimpines žaidynes, atsižvelgiant į šiuolaikines temas, kurios sukelia diskusijas, prisirišimą prie tapatybės kultūros ir teisėtą nacionalizmą – šios demonstracijos, anot kai kurių, perteikia „minkštą Naujosios pasaulio tvarkos rasizmą“.
Kita vertus, spektaklis kalba apie masių, taigi ir tautų, instrumentalizavimą per kolektyvinį katarsį, kuris buvo totalitarinių visuomenių prerogatyva, ir postmodernių stabų demokratinį garbinimą.
Galiausiai, apie paradoksalų grožio standartizavimą konfrontuojant skirtingus grožio standartus, kuris nėra neutralus ekonominės globalizacijos ir kosmetikos pramonės lobizmo laikais.
Šiuo impulsyviu, dezorientuojančiu ir nesuvaržytu „Mis Lietuva“, Vilma Pitrinaitė, kuriai netrūksta temperamento, pataiko teisingai ir stipriai.