Šio projekto tema – maištininko figūra. Studijuojadama ivairius istorinius ir fiktyvius šaltinius (nuo Henry David Thoreau „Voldenas, arba Gyvenimas miške“ iki Donna Haraway „Kiborgų Manifesto“) priėjau prie išvados, kad, jei apibendrintume neoliberalaus kapitalizmo idėjas, didėjančią kitoniškumo ir kitataučių baimę ir globalią kontrolės visuomenę pamišusią dėl saugumo įdiegimo ir jo užtikrinimo, maištininko figūra yra įgavusi neigiamą konotaciją. Lietuvoje net jaunimo tarpe nepopuliarūs alternatyvūs gyvenimo būdai ir troškimas kelti maištą/sumaištį, o protesto kultūra beveik neegzistuoja – po nepriklausomybės atgavimo protestus ar kitus susibūrimus pilietiškais pagrindais galima skaičiuoti ant pirštų. Spektaklis kvies į pasipriešinimo judėjimus pažvelgti plačiau, dekonstruoti maištininko figūrą ir pasiūlyti netikėtas šios figūros interpretacijas, tarsi ją reabilituoti. Perversmo idėjoje ir dinamikoje slypi teigiama, kūrybinė energija, jį skatina ne tik idėjos ir idealai, arba, priešingai, romantiškas „Sukilėlio be priežasties“ (Džeimso Dyno personažas to paties pavadinimo filme) įvaizdis, bet ir esminis poreikis nepasiduoti ir neatsižadėti tikėjimo geresnio gyvenimo galimybe.
„Individualios laimės siekimas buvo pripažintas visuotine teise. Tačiau dažnai socialinės-ekonominės sąlygos daro žmogų bejėgiu. Jis mato prieštaravimą tarp to, kas jis yra ir koks jis norėtų būti. Arba jis sąmoningai pripžįsta šį prieštaravimą ir jo priežastis ir tam priešinasi; Arba jis gyvena, nuolatos kažko trokšdamas ir, dėl savo bejėgiškumo, išnyksta kasdieniuose sapnuose“, – rašo Stephenas Duncombas „Estetinio protesto žurnale“. Spektaklyje pasipriešinimas bus traktuojamas plačiai, kaip savitas asmeninis ritualas, o protestu taps pats šokis.