Turbūt pirma ateinanti į galvą žodžio „match“ (angl.) reikšmė – rungtynės, sportinė dvikova. Įkvėptos sportinių varžybų choreografės/šokėjos pradeda choreografinius ieškojimus. Spektaklio konstrukcijos principas – tai trumpos scenos/užduotys, kurių metu jos varžosi ir fiziškai, ir intelektualiai, ir galų gale atlieka paprasčiausius kasdieniškus veiksmus, kaip valgymas ar gėrimas. Kita „match“ reikšmė – atitikmuo. Šokėjos veiksmo metu kartais kopijuoja viena kitą, sinchronizuojasi, o kartais žvelgia viena į kitą su šalta distancija ar su neapykanta. Spektaklis provokuoja, skatina žiūrova apmąstyti savo elgseną lyginant, vertinant ar kritikuojant. Be to, jis pakviečia kitaip pažvelgti į konkurenciją ir varžybų atmosferą kasdienybėje – juk nepaliaujamai lygintis ir norėti tapti geriausiu, nugalėtoju visose srityse kartais gali būti ir juokinga. Taigi, spektaklio tikslas – pasitelkus žaismingą sportinių varžybų formą kalbėti apie varžybas plačiąja prasme, konkurenciją visuose dabartinės visuomenės veikimo lygmenyse. Visuomenės, kurioje, pasak Pascal Chabot, „leidžiame pinigus, kurių neturime, tam kad pirktumėme daiktus, kurių mums nereikia, tam kad sužavėtumėme žmones, kurių nemylime“. Dvi moterys scenoje yra ir dvi korporacijos varžovės. Šiose varžybose taisyklės nuolat kinta. Prisitaikyk arba pasiduok. Būk produktyvus arba neegsistuok. Konkurentės ektremaliai intensyvios ir optimizuotos, jų efektyvumas netgi didėja artėjant prie finišo linijos. Laikas – tai spaudžiantis terminas. Perdegti nepageidaujama.
© Fwb – Jean Poucet 
