Kodėl? (motyvacija) – per šiuolaikinio šokio praktiką kritiškai apmąstyti jaunimo roles ir galimybes visuomenėje, o visų pirma nedidelėje ir saugioje bendruomenėje
Kaip? (įrankiai) – šokio praktikų “pajungimas” kūno, aplinkos pažinimui, suvokimui ir keitimui
Kas iš to? – savo kūno galių ir galimybių atrandimas bei meno ir nemeno (to kas nelaikoma menu) formos analizavimas “sunkių” klausimų vizualizavimui ir įgarsinimui
(Ateities projekcija) – “Turėtų būti rimta politinė neapmokama
instancija, kuri perdaro viską, kvestionuoja, tokia socialinė maištinė instancija”
Moto – „Tu visuomenėje gali turėti savo maištininko vietą ir ji yra normali , netgi prestižinė vieta“
„VISI NORI BŪTI KAIP MES” / Dirbtuvės organizuotos KAUNO MENININKŲ NAMŲ REZIDENCINIO FORMATO LABORATORIJOS (daugiau apie tai žemiau) rėmuose :
Pradinis dirbtuvių klausimas – kaip pristatyti šiuolaikinį šokį 14-19 m. amžiaus jaunimui kitaip, per praktiką, eksperimentą, betarpišką įsitraukimą, veikimą be išankstinių nuostatų. Taip pat kartu nagrinėti šokio ir muzikos kūrybos formas, sąmoningame dialoge su pop, underground estetikomis. Tai tarsi spektaklių arba kitokių performatyvių dalykų kūrimas, keliant “normos” ir “normalumo” klausimą. Menininkė pasitelkia įtraukiančias virtualias judesio sesijas, kuriose intuityviai veikdama, judėdama, komunikuodama kartu su jaunimu apsikeičia informacija apie tai, ką viena ar kita judesio situacija sako apie platesnius jaunimui ir menininkei rūpimus klausimus, kas tarp jų bendra. Kūrybinėse dirbtuvėse jaunimui siekiama pažadinti jų suvokimą apie savo kūną ir apie gyvenimą, kitap, “įkūnyti” jų gyvenimo sampratą.
Vilmos stiprioji vieta – asmeninis interesas ir susidomėjimas, bandymas savotiškai dekonstruoti, kopijuoti, vėl dekonstruoti ir iš to sukurti kažką kito – nuolatinis kūrybinis ieškojimas atviras ir kitiems impulsams, ateinantiems iš aplinkos, šiuo atveju – jaunimo – “ modifikuoju pagal tai, ką jaučiu ir matau iš jų ateinant.” Galima sakyti, kad ji kuruoja medžiagą kurią gauna iš jaunimo.
Dabar menininkė ruošia medžiagą dirbtuvėms su jaunimu jaučiančiu socialinę atskirtį ar jaunimu regionuose. Tikslas – ne tik pritraukti ir išjudinti šiuos jaunus žmones per jiems patrauklų hip hop’o stilių, bet ir pasitelkus judesio situacijas pasidalinti ir jiems ir man pačiai rūpimais klausimais, pažadinti jų suvokimą apie savo kūną, t.y. įkūnyti jų gyvenimo sampratą, išprovokuoti, pavyzdžiui, klausimui kas yra kieta.
“Diskutuok su taisyklėmis, kurios yra aplinkoje”
“Ar gali iš to ką pasakei padaryti ritmiškai šitą, kaip savo šokio frazę?”
“Kas tau yra hierarchija?”
“Kas tau yra utopija?”
“Kas tau yra distopija?”
„Ką tu man nori apie tai pasakyti ? Gali pasakyti daugiau arba šokiu?“
„Koks yra tavo maištas?“
“Kas būtų, jei darytume taip, ko nebūtų, jei darytume taip, kas būtų, jei nedarytume taip, ko nebūtų jei nedarytume taip ?”
REZIDENCINIO FORMATO LABORATORIJOS (Darbo su bendruomene modeliai: prisilietimas, bendruomenė ir karantinas, https://www.youtube.com/watch?v=NPAAqS9ki8U). 2020 metų rudenį Kauno menininkų namai vykdė REZIDENCINIO FORMATO LABORATORIJAS siekiant spręsti: kultūrinės atskirties ir prieinamumo, kultūros kūrėjų ir operatorių santykio su vartotoju, kokybiškos kultūros skaitmenizavimo problemas. Kviečiame susipažinti su projektu, jo rezultatais ir gairėmis, siūlančiomis skirtingus darbo su bendruomenėmis modelius. Tuo pačiu pristatome bendrakūrybos ir ryšio kūrimo virtualioje erdvėje pavyzdžius. Rezidencijose dalyvavo trys atviro šaukimo būdu atrinktos kūrėjos: Marija Nemčenko, Indrė Puišytė-Šidlauskienė ir Vilma Pitrinaitė. Atliepiant projekto tikslus, visos menininkės dirbo su joms naujomis auditorijomis, esančiomis socialinės atskirties rizikoje, kurią dar paaštrino karantino ribojimai. 02:28 nuoroda į Vilmos Pitrinaitės projektą – https://cutt.ly/2zzVr7B 45:16 nuoroda į PDA metodologijos vizualizaciją – https://cutt.ly/lzzMTyc/